Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie du trečdalius cholesterolio gaminama mūsų organizme, daugiausia kepenų ląstelėse, tačiau jo gauname ir su maistu. Nors cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, per didelis jo kiekis gali pakenkti. Apie blogojo cholesterolio kiekį reguliuoti padedančius maisto produktus, tarp jų ir mikrodumblius, pasakoja „Alver“ dietologė Evelina Sabonaitytė.
Gerasis ir blogasis cholesterolis

Plačiausiai žinomos dvi cholesterolio rūšys  blogasis ir gerasis. Pirmasis, vadinamas bloguoju, – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie yra labiausiai aterogeniški ir perneša didžiąją dalį cholesterolio, atsakingo už aterosklerozės riziką.

Antrasis tipas, vadinamas geruoju cholesteroliu, yra didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jie veikia atvirkščiai negu mažo tankio lipoproteinai – iš audinių paimtas cholesterolis nešamas atgal į kepenis ir jose suardomas. Taip užkertamas kelias cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.

„Svarbu suprasti, kad mums reikalingos abi medžiagos, tik būtina užtikrinti reikiamą – nei per didelį, nei per mažą – jų kiekį. Esant cholesterolio trūkumui, gali būti pastebimi nuotaikos svyravimai, didėja rizika susirgti depresija, nes mažėja vieno iš cholesterolio veikiamų hormonų, dar vadinamo laimės hormonu – serotonino – koncentracija organizme“, – sako E. Sabonaitytė.

Pagrindas – tinkama mityba

Pasak dietologės, būdų užkirsti kelią cholesteroliui didėti yra, vienas jų – tinkama mityba.

„Sveika mityba svarbi visiems, ne tik tiems, kuriems diagnozuota sveikatos sutrikimų. Būtina peržiūrėti mitybą ir ją pakoreguoti, taip pat būti fiziškai aktyviems, atsisakyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Per parą su maistu rekomenduojama gauti ne daugiau kaip 300 mg cholesterolio. Tam, kad neviršytume šio kiekio, rekomenduojama vengti transriebalų, kurių yra tokiuose produktuose kaip margarinas, taip pat sočiųjų riebalų rūgščių, kurių gausu raudonoje ar apdorotoje mėsoje: dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose. Gaminant mėsą namuose, rekomenduojama nupjauti visus matomus riebalus, nevalgyti odelės. Visą maistą geriausia gaminti garuose, virti, troškinti ir kuo mažiau kepti riebaluose. Taip pat rinktis produktus, kuriuose yra mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3, mažinti pridėtinio cukraus vartojimą“,  pataria „Alver“ dietologė.

Blogojo cholesterolio kiekiui mažinti naudingi produktai
Supermaistas – mikrodumbliai

Viena iš lengviausiai kasdienėje mityboje pritaikomų mikrodumblių rūšių  tai auksinė chlorelė (Golden Chlorella). Šie dumbliai yra labai maistingi, turi chlorofilo, karotenoidų, juose gausu baltymų, vitamino C, antioksidantų, polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3), taip pat skaidulų.

Teigiamas efektas mažinant trigliceridų ir blogojo cholesterolio kiekį pastebimas jau po mėnesio, reguliariai vartojant bent 5 gramus šių mikrodumblių per dieną.

Alyvuogių aliejus

Rekomenduojama įprastai naudojamus riebalus keisti į alyvuogių aliejų ir rinktis ypač tyrą (extra virgin)  jis yra mažiausiai apdorotas, tad jame daugiau antioksidantų ir vitaminų. Alyvuogių aliejus labai naudingas dėl jame esančių polifenolių, monosočiųjų riebalų rūgščių. Šis aliejus prisideda prie blogojo cholesterolio mažinimo, saugo nuo cholesterolio oksidacijos. Vartojant reguliariai, pastebimas teigiamas poveikis mažinant kardiovaskulinių, kai kurių onkologinių ligų, net demencijos riziką.

Avokadai

Juose gausu vitaminų E ir C, antioksidantų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, prisidedančių prie cholesterolio korekcijos. Avokadų vartojimas gerina kardiovaskulinės sistemos būklę, mažina aterosklerozės progresavimą. Atlikus mokslinius tyrimus pastebėta, kad kasdien suvalgant vieną avokadą sumažėja bendrojo ir blogojo cholesterolio kiekis. Avokadai turėtų būti vartojami termiškai neapdoroti.

Skaidulos

Skaidulos, esančios tik augalinės kilmės produktuose, yra naudingos norint mažinti blogojo cholesterolio kiekį. Norint gauti skaidulų, rekomenduojama į mitybą įtraukti daržovių  brokolių, briuselinių kopūstų, ankštinių daržovių, vaisių, sėklų, pavyzdžiui, ispaninių šalavijų (chia), linų sėmenų, sezamo, taip pat nesmulkintų grūdų  grikių, kviečių sėlenų, taip pat riešutų  migdolų, graikinių bei lazdynų riešutų.

Problema pastebima ne iš karto

Pasak dietologės, esant didelei cholesterolio koncentracijai kraujyje dažniausiai nėra jaučiami ar pastebimi kokie nors simptomai, todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui rekomenduojama atlikti lipidogramą. Neradus pakitimų, rekomenduojama ją pakartoti kas kelis metus.  Vyresniems negu 30 metų žmonėms, ypač turintiems antsvorio ir genetinį polinkį į padidėjusį cholesterolį, rekomenduojama tirtis kasmet.

„Netinkama cholesterolio koncentracija kraujyje gali lemti aterosklerotinių plokštelių formavimąsi, turi įtakos miokardo infarktui, insultui, Alzheimerio ligai, taip pat padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui atsirasti“, – padidėjusio cholesterolio grėsmes sveikatai vardija E. Sabonaitytė.

Ji pabrėžia, kad sveikiems žmonėms bendrojo cholesterolio norma kraujyje yra iki 5,2 mmo/l, iš kurių blogasis turėtų sudaryti mažiau negu 3 mmol/l, o gerasis, priklausomai nuo lyties, daugiau negu 1 mmol/l. Tačiau, turint didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar jomis jau sergant, pavyzdžiui, patyrus miokardo infarktą ar insultą, blogojo cholesterolio kiekis turėtų būti beveik 50 proc. mažesnis, negu rekomenduojama.

Krepšelis
🎁 Iki nemokamo pristatymo Jums trūksta tik 35,00 
Jūsų krepšelis tuščias.

Įsidėkite prekių į krepšelį.