Mikrodumbliai – imunitetą stiprinantis supermaistas
Šąlant orams ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas. Dar vienas imunitetui labai svarbus veiksnys – mityba. „Alver“ dietologė Evelina Sabonaitytė išskiria 7 imunitetą stiprinti padedančius produktus, tarp kurių ir supermaistu vadinami fermentuoti ir džiovinti mikrodumbliai.
Pasak E. Sabonaitytės, keli ryškiausi nusilpusio imuniteto požymiai yra kamuojantis nuovargis, mieguistumas, taip pat dažnas sergamumas peršalimo arba kitomis infekcinėmis ligomis – jeigu sergate daugiau nei tris kartus per metus, tai gali būti signalas, kad jūsų imunitetas nusilpęs. Imuninę sistemą silpnina rūkymas, alkoholio vartojimas, poilsio ir fizinio aktyvumo stoka, stresas ir prasta mityba.
Mikrodumbliai
Mikrodumbliai dažnai vadinami supermaistu. Jie yra puikus vitamino A, cinko, geležies, fosforo, magnio, taip pat B grupės vitaminų, kuriuose yra būtinųjų aminorūgščių, šaltinis. Dėl antimikrobinio, antibakterinio, priešvėžinio poveikio mikrodumbliai yra naudingi norint išvengti ligų. Remiantis moksliniais tyrimais, vartojant mikrodumblius pastebimas didesnis antikūnų skaičius, taip pat jie gerina žarnyno sistemos veiklą, padeda šalinti toksinus.
Lengviausiai mityboje pritaikoma auksinė chlorelė (Golden Chlorella) – šios rūšies mikrodumbliai yra neutralaus skonio ir kvapo, todėl jais paprasta gardinti kasdienius patiekalus. Šio supermaisto sudėtyje yra daug reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, amino rūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių, taip pat daugiau nei 30 proc. baltymų. Palyginti su jautiena, kurioje paprastai yra apie 25 proc. baltymų, ar su žuvimi, kurioje yra nuo 18 iki 29 proc. baltymų, tai – baltymų daug turintis supermaistas.
Česnakai
Česnakuose gausu veikliųjų medžiagų, kurių viena pagrindinių – alicinas. Ši medžiaga susidaro mechaniškai apdorojant česnakus, pavyzdžiui, pjaustant. Alicinas yra viena stipriausių antibakterinį, priešgrybelinį ir antivirusinį poveikį turinčių medžiagų.
Remiantis moksliniais tyrimais, česnakų vartojimas gali padėti koreguoti glikemiją, arterinį kraujo spaudimą, mažinti infekcijas. Kasdien suvalgant po pusę ar visą česnako skiltelę blogojo cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti apie 9 proc.
Ciberžolės
Ciberžolėse gausu skaidulų, mangano, geležies, kalio, vitamino C, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų – kurkuminoidų, kurių pagrindinis yra kurkuminas. Kurkuminas yra stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais, taip pat mažinti uždegiminius procesus, trigliceridus ir bendrąjį cholesterolio kiekį. Tyrimų metu atskleista, kad vartojant kurkuminą pasireiškia teigiamas efektas gydant reumatoidinį artritą, osteoartritą. Daugiausia naudingų organizmui medžiagų galime gauti vartodami ekstraktą, nes jame yra didesnė kurkumino koncentracija.
Imbieras
Imbieras naudingas virškinimo sistemai, ypač norint sumažinti pykinimą. Dėl jame esančio gingerolio, pasižyminčio ypač stipriu priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, imbieras gali prisidėti prie artrito ar reumato, hipertenzijos, cukrinio diabeto ar net onkologinių ligų gydymo, taip pat manoma, kad gali padėti kontroliuoti senėjimo procesus.
Žalioji arbata
Žalioji arbata pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvėžiniu ir imuninį atsaką stiprinančiu poveikiu. Taip pat ši arbata gali būti naudinga norint koreguoti kūno svorį, palaikyti gerą smegenų veiklą. Manoma, kad žaliosios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo osteoporozės, susirgimo antro tipo cukriniu diabetu, taip pat neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimeris ir Parkinsonas.
Migdolai
Migdolai pasižymi antioksidaciniu poveikiu, juose gausu gerųjų riebalų rūgščių, baltymų, skaidulų ir organizmui būtinų mikroelementų, tokių kaip magnis, geležis, kalis, kalcis, cinkas, folio rūgštis, vitaminas E bei B ir kitų naudingųjų medžiagų.
Migdolai gali prisidėti didinant didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“ cholesterolio, kiekį, taip pat mažinant širdies ligų riziką – teigiamas šių riešutų poveikis pastebimas suvalgant vos 4 riešutus per dieną.
Vaisiai ir daržovės
Kasdien turėtume suvalgyti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, jų įtraukimas į mitybą gali padėti išvengti kardiovaskulinių, onkologinių ir kitų lėtinių ligų. Šie produktai turi karotenoidų, flavanoidų, vitamino C, prisidedančių prie imuniteto stiprinimo.
Imunitetui stiprinti ypač tinka kopūstinės daržovės, tokios kaip brokoliai, kuriuose gausu antioksidantų, vitamino C ir kitų naudingųjų medžiagų, o tai padeda išvengti onkologinių ligų ir cukrinio diabeto. Batatai taip pat išskiriami kaip imunitetą stiprinančios daržovės – juose gausu beta karoteno, vitamino A, tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų. Imunitetui taip pat naudingi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių turintys kiviai, juose gausu vitamino C ir E.